标准不一医疗信息大数据难共享 数字医疗还需分步走
| Europa | |
.svg) | |
| Plotas | 10 180 000 km2 |
|---|---|
| Gyventoj? | 746 419 440 (2018)[1][2] |
| Tankumas | 72,9 ?m./km2 |
| Valstyb?s | apie 40 |
| BVP (PPP) | 29,01 trln. JAV dol. (2019)[3] |
| BVP (nominalus) | 21,79 trln. JAV dol. (2019)[4] |
| BVP gyventojui | 29 410 JAV dol.[5] |
| Kalbos | indoeuropie?i? finougr? semit? bask? tiurk? Kaukazo mongol? |
| Laiko juostos | nuo UTC±0 iki UTC+5 |
Kitos reik?m?s – Europa (reik?m?s).
Europa – viena i? pasaulio dali?, kartu su Azija sudaranti Eurazijos ?emyn?. Europos plotas ? 10,1 milijono kvadratini? kilometr?, ji u?ima 1/15-?j? visos pasaulio sausumos teritorijos. Europoje gyvena apie 747 milijonai ?moni? (tre?iasis pagal gyventoj? skai?i? ?emynas). Europa taip pat da?nai vadinama ?Senuoju ?emynu“ prie?prie?inant su ?Naujuoju ?emynu“ (Amerika).
Samprata
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
?Europa“ yra vienas i? labiausiai gin?ytin? geografini? termin?. Paties pavadinimo kilm? neai?ki, taip pat gin?ytinos ir Europos ribos.
?odis ?Europa“ (sen. gr. Ε?ρ?πη) kil?s i? graik? mitologijos, kur rei?kia mitin? finikie?i? princes?, kuri? pagrob? tauru pasivert?s Dzeusas. ?? ?od? bandoma kildinti i? sen. gr. ε?ρ?? (?platus, erdvus“ = skr. ??? = IAST: uru-, av. vouru- ?platus“, skr. ???? = IAST: varas ?erdv?“ < ide. *u?r?rú-s, *u?éros- ?platus“) ir sen. gr. ?ψ, kilm. ?π?? (?akis, veidas, prie?akis“). Kaip dūrinys reik?t? ?pla?i? akira?i?, toliareg?“.[6] Taip pat m?ginta ?? pavadinim? sieti su semiti?kais ?od?iais – akad. errebu (?leistis saulei“), finik. ereb (?vakaras; vakarai“), arab. ???? = ma?réb (?vakarai“).[7]
Senov?s Graikijoje geografi?kai ?odis ?Europa“ pirm?syk pavartotas homeriniame himne Delo Apolonui – taip vadinta vakarin? Eg?jo jūros pakrant?. V a. pr. m. e. Herodotas mini pasaul? esant padalint? ? 3 dalis – Europ?, Azij? ir Libij? (Afrik?). Ribos tarp ?i? dali? eina Nilo ir Fazio (dab. Rionio) up?mis, nors, pasak istoriko, kai kas rib? veda Dono upe. ?yd? ?Jubiliej? knygoje“ Europa nusakoma besidriekianti nuo Heraklio stulp? (= Gibraltaro s?siaurio) iki Dono up?s. Rom?n? autoriai (Posidonijus, Strabonas, Ptolem?jus) taip pat laik?, kad Europa t?siasi ? rytus iki Dono.
?Europa“ kultūrine prasme pirm?syk prad?ta vartoti IX a., Karoling? renesanso laikais. Nuo tada Europa imta tapatinti su Vakar? krik??ionyb?s pasauliu (skiriant nuo Ryt? krik??ionyb?s bei islamo pasauli?). Ankstyvaisiais viduram?iais Europ? apibr??? lotyni?ka-krik??ioni?ka kultūra, tad jos erdv? i? esm?s ap?m? Brit? salas, Prancūzij?, Vokietij?, ?iaur?s Iberij?, ?iaur?s ir vidurio Italij? bei Alpes.
XVI–XVIII a. Europos ir Azijos riba buvo vedama remiantis antikine tradicija – per Vidur?emio, Eg?jo jūras, Bosforo ir Dardanel? s?siaurius, Juod?j? jūr? bei Don?. 1725 m. Filipas Johanas fon Stralenbergas pirmasis prapl?t? rytin? rib? iki Volgos up?s ir Uralo kaln?. ?i? samprat? per?m? Rusijos imperija ir ?ved? kaip visuotin? norm?. Apie 1773 m. Peteris Simonas Palasas patikslino pietrytin? rib? einant per Kumos–Many?iaus ?dub?, kuria senov?je jung?si Kaspijos ir Juodoji jūros, ta?iau nuo XIX a. vid. ?sigal?jo praktika ?i? rib? perkelti iki Kaukazo kaln?. Tarybiniai geografai d?l ?ios ribos nesutar?, tod?l skirtinguose ?altiniuose būdavo nurodoma skirtingai.
Kadangi Europos samprata labiau kultūrin? nei geografin?, kai kuriais atvejais jos samprata gali labai skirtis. D?l jud?ji?kos-krik??ioni?kos kultūros ar ideologini? nuostat? prie Europos da?nai ?liejasi U?kaukaz?s ?alys, Izraelis, Kipras, kartais Kazachstanas, Turkija (jos yra daugelio Europos organizacij? nar?s). Kit?syk taikoma ir redukcionistin? ?europieti?kumo“ samprata, kaip viduram?iais prilyginanti Europ? lotyni?kai-krik??ioni?kai tradicijai – tokiu atveju Ryt?, Pietry?i? Europos ?alys regimos kaip ?neeuropieti?kos“ ar ma?iau ?europieti?kos“.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
Pad?tis
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]?iaur?je Europos krantus skalauja Arkties vandenynas, vakaruose – Atlantas, pietry?iuose – Juodoji ir Kaspijos jūros, pietuose – Vidur?emio jūra. Rytuose Europ? nuo Azijos skiria: Uralo kalnai, Uralo up?, Kaspijos jūra, Kaukazo kalnai (arba Kumos–Many?iaus ?duba), Juodoji jūra, Bosforo s?siauris, Marmuro jūra, Dardanel? s?siauris, Eg?jo jūra, Kretos jūra, Vidur?emio jūra. Europ? nuo Afrikos skiria: Vidur?emio jūra, Gibraltaro s?siauris. ?iaurinis ?emynin?s Europos ta?kas – Nordkinas, pietinis – Marokio ky?ulys, vakarinis – Rokos ky?ulys. Did?iausias plotis pagal dienovidinius apie 3800 km, pagal lygiagretes apie 5000 kilometr?. Did?iausias nuotolis nuo jūros apie 1500 kilometr?.
Pagal kai kuri? mokslinink? skai?iavimus Europos geografinis centras yra Lietuvoje (1989 m. Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas nustat?, kad Europos centras yra prie Girijos e?ero ir Bernot? piliakalnio, tarp 25 ir 26 km ? ?iaur?s rytus nuo Vilniaus). Atsi?velgiant ? tai, kaip traktuojama Europos rytin? ir pietin? riba bei kokiais metodais nustatomas centras jis taip pat gali būti Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, ?ekijoje, Vokietijoje.
Krantai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Kranto linija labai vingiuota – gausyb? pusiasali?, sal?, ?lank?, u?ut?ki?. Apie 1/4 Europos teritorijos sudaro pusiasaliai: did?iausi – Kolos, Skandinavijos, Apenin?, Pir?n?, Balkan?, Jutlandijos, Krymo, Peloponeso. Did?iausios salos – Naujoji ?em?, Prano Juozapo ?em?, Svalbardas, Islandija, Brit? salynas, Korsika, Sardinija, Sicilija, Kreta, Kipras, Malta. Bendras Europos sal? plotas apie 730 tūkst. km2.
Pavir?ius
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Europos pavir?iaus vidutinis auk?tis apie 300 metr?. Vyrauja ma?iau kaip 300 m auk??io lygumos, apie 20 % pavir?iaus sudaro 300–1000 m, 6 % – daugiau kaip 1000 m auk??io sritys. Jei ? Europ? ?traukiamas Kaukazas, tada auk??iausia vir?ukaln? yra Elbruso kalnas (5642 m), jei ne – Monblanas (4808 m). ?emiausia Europos vieta (28 m ?emiau jūros lygio) yra Kaspijos jūros pakrant?je. Vyrauja lygumos (did?iausios – Ryt? Europos, Vidurio Europos, Dunojaus, Pary?iaus baseino). Kalnai u?ima apie 17 % teritorijos (pagrindiniai – Alp?s, Karpatai, Pir?nai, Apeninai, Uralas, Kaukazas, Skandinavijos kalnai ir Balkan? pusiasalio kalnai (Dinarai, Rodopai, Stara Planina). Islandijoje ir Vidur?emio jūros regione yra veikian?i? ugnikalni? (Etna, Hekla, Vezuvijus, Strombolis, Lakis, Vulkanas ir kt.). ?iaurin? ?emyno dalis smarkiai paveikta apled?jim? – gausu morenini? auk?tum?, oz?, keim?; Skandinavijos kalnuose vyrauja fieldai – masyvai plok??iomis vir?ūn?mis, suskaidyti gili? trog?; gausu ledyn? egzaracijos form?.
Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Did?iojoje Europos dalyje vyrauja vidutini? platum? klimatas (vakaruose jūrinis, rytuose – ?emyninis), ?iaur?je – subarktinis, ?iaur?s salose – arktinis, Piet? Europoje – Vidur?emio jūros subtropinis. ?iltoji Golfo srov? Atlanto vandenyne lemia ?veln? did?iosios Europos dalies klimat?. Vidutin? sausio m?nesio temperatūra svyruoja nuo -24 °C arktin?se salose iki +12 °C Vidur?emio jūros pietin?se pakrant?se, liepos m?nes? atitinkamai nuo +3 iki +29 °C. Ust Cilmoje (Komija) u?registruota ?emiausia Europos temperatūra (–70 °C), o subtropinio klimato juostoje u?registruota auk??iausia Europos temperatūra 48,8 °C (Sevilijoje).
Krituli? i?krinta palei Atlanto vandenyn? ir prie?v?jiniuose kaln? ?laituose 1000–2000 mm per metus, Vidurio ir Ryt? Europos lygumose 500–700, Ryt? Europos pietry?iuose 300–500, Pakaspijo ?emumoje apie 200 milimetr?. Did?iausias metinis krituli? kiekis (daugiau kaip 5300 mm) u?fiksuotas Crkvic?je (Juodkalnija), o ma?iausias (apie 200 mm) Almerijoje (Ispanija).[8] Europos vakaruose daugiausia lyja ruden? ir ?iem?, rytuose – vasar?, pietuose – ?iem?. ?iaurines salas ir teritorijas sukaust?s am?inasis ??alas.
Gyvoji gamta
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Gamtin?s zonos Europoje t?siasi nuo arktini? dykum? ?iaur?je iki subtropini? Vidur?emio jūros mi?k? ir krūmyn?; pietry?iuose – pusdykum?s. Arkties salose, Islandijoje, Skandinavijos kalnuose ir Alp?se yra ledyn? (bendras plotas daugiau kaip 116 tūkst. km2). ?iaur?s Europos subarktinio klimato srityse vyrauja tundra, spygliuo?i? mi?k? zona (taiga) apima did?i?j? Skandinavijos, Suomijos dal? ir Rusijos europin?s dalies ?iaur?, taip pat Alpi?, Karpat? auk?tutines dalis. Toliau palaipsniui pietuose pereinama ? mi?ri?j? ir lapuo?i? mi?k? juost?.[9] Vakar? Europoje ji beveik visi?kai sukultūrinta, mi?kai lik? tik kaln? ?laituose, paupiuose (vyrauja bukai, ??uolai). Didesni plotai lik? piet? Skandinavijoje, Vidurio ir Ryt? Europoje. Brit? salose daug kur ve?i vir?ynai. Stepi? juosta nuo Vengrijos driekiasi ? pietry?ius ir Pakaspijo ?emumoje pereina ? pusdykumi? zon?. Vidur?emio jūros pakrant?se auga vis?aliai med?iai ir krūmai (akmeniniai ir kam?tiniai ??uolai, pinijos, buksmed?iai).
Vidaus vandenys
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Beveik visa Vakar?, Piet?, Vidurio ir ?iaur?s Europa yra Atlanto vandenyno baseine, kuriam priklauso ?ios didel?s up?s: Donas, Dniepras, Dunojus, Dauguva, Vysla, Elb?, Reinas, Luara, Tachas, Ebras, Rona, Po. ?iaurin?s Rusijos dalies up?s (Pe?iora, ?iaurin? Dvina) ne?a vandenis ? Arkties vandenyn?. Pietry?iuose yra did?iulis u?daras Kaspijos jūros baseinas, kuriam priklauso ilgiausia Europos up? Volga (su Kama, Oka) bei Uralo up?. Daugelis Europos upi? vandeningos i?tisus metus, pla?iai naudojamos energetin?ms ir laivybos reikm?ms. Tik Piet? Europos up?s bei ma?esni Vidurio ir Ryt? Europos upeliai vasaromis smarkiai nusenka arba i?d?iūva. Kanalai jungia Luar? su Dunojumi (per Ron?, Rein?, Main?), Rein? su Vysla (per V?zer?, Elb?, Odr?), Volg? su Donu (Volgos–Dono kanalas). I? dalies tebenaudojami Baltijos–Baltosios jūr? kanalas bei Volgos–Baltijos vandens kelias.
Ypa? e?eringa ?emyno ?iaur? – ?ia telk?o did?iausi Ladogos, Onegos, Venerno, Veterno, Saimos, Peipaus–Pskovo e?erai, Vengrijoje telk?o didelis e?eras Balatonas, Alp?se – Bodeno e?eras, ?enevos e?eras, Komo e?eras, Mad?or?. Pakaspijyje yra drusking? Baskun?ako, Eltono ir kt. e?er?.[10]
Europoje yra apie 3800 tvenkini?, did?iausi sudaryti Volgos, Dono, Dniepro baseinuose – Kuiby?evo tvenkinys, Rybinsko tvenkinys, Volgogrado tvenkinys, Cimliansko tvenkinys, Kremen?uko tvenkinys, Kachovkos tvenkinys.[11]
Rusijos ?iaur?s vakaruose (Dvinos, Pe?ioros baseiniuose), Poles?je, Suomijoje, Estijoje i?lik? dideli pelkynai. Vakar?, Vidurio ir Piet? Europoje daug pelki? nusausinta ir sukultūrinta (lik? tik prie didesni? upi? ?io?i? – ?ulavai, Kamargas, Donjanos ?lapyn?s, Dunojaus delta).
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
2016 m. Europoje gyveno 741 mln. ?moni?.[12] Europos gyventoj? vidutinis tankumas 73 ?m./km2. Tai antras pagal gyventoj? tankum? ?emynas. Tankiausiai gyvenamos Vakar? Europos lygumos ir salos – ypa? Beniliuksas, Rūro baseinas, Anglija, ?iaur?s Prancūzija, Po ?emuma. Tankiausiai gyvenamos yra mikrovalstyb?s (Monakas, San Marinas, Vatikanas, Malta), o i? didesni? valstybi? – Nyderlandai (415 ?m./km2), Belgija (372), Jungtin? Karalyst? (270), Vokietija (232), ?veicarija (202), Italija (201). Re?iausiai gyvenamos ar visai negyvenamos arktin?s salos ir ?emyno pakrant?s, Rusijos europin?s dalies ?iaurin? ir ?iaur?s rytin? dalys (Komija, Archangelsko, Murmansko, Kirovo, Vologdos sritys, Karelija), taip pat kai kurie pietiniai rajonai (Kalmukija, Stavropolio kra?tas, Astrachan?s sritis ir kt.), ?iaur?s Fenoskandija, ?kotijos auk?tumos, ypa? kalnuotos ir nederlingos sritys ?emyno viduje. Re?iausiai apgyvendintos ?alys – Islandija (3,2), Norvegija (15,8), Suomija (16), ?vedija (22,5).
Miestuose gyvena ~75 % Europos gyventoj?. Monakas ir Vatikanas yra vien miestieti?kos valstyb?s, taip pat labai daug miesto gyventoj? gyvena Belgijoje (97,4 %, 200 m.), Islandijoje (92,7 %), Liuksemburge (91,9 %), Maltoje (91,2 %), San Marine (90,4 %), Nyderlanduose (89,6 %), Jungtin?je Karalyst?je (89,5 %), Vokietijoje (87,7 %), Danijoje (85,1 %). Labiausiai kaimi?kos valstyb?s yra Lichten?teinas (urbanizacija – 21,5 %), ryt? ir piet? Europos, ypa? Balkan? ?alys – Albanija (42,9 %), Bosnija ir Hercegovina (43,4 %), Slov?nija (49,1 %), Serbija (51,7 %).[13]
2001 m. Europoje buvo 36 miestai, kuriuose gyveno daugiau kaip 1 mln. gyventoj? (Rusijoje toki? miest? yra 7, Ukrainoje 4, Vokietijoje 3, Did?iojoje Britanijoje 2, Ispanijoje 2, Italijoje 2). 4 miestuose gyvena >10 milijon? ?moni? – tai Londonas, Stambulas, Maskva ir Pary?ius. Kiti dideli miestai – Sankt Peterburgas, Berlynas, Madridas, Roma, Barselona, Milanas, At?nai, Var?uva. Daugelis didmies?i? sudaro dideles aglomeracijas.
Daugelio Europos valstybi? natūralus gyventoj? prieaugis ma??ja. 2003 m. vidutinis Europos gyventoj? am?ius buvo 37,7 met?. Daugelis Europos valstybi? patenka tarp ilgaam?i?kiausi? pasaulio ?ali?. Ilgiausia gyvenimo vidutin? trukm? 2015 m. buvo: ?veicarijoje – 83,4 m., Ispanijoje – 82,8 m., Islandijoje ir Italijoje – 82,7 m., ?vedijoje ir Prancūzijoje – 82,4 m., Liuksemburge – 82,0 m., daugelyje kit? Vakar? ir ?iaur?s Europos valstybi? – apie 80 m., trumpiausia – Rusijoje – 70,5 m., Moldavijoje – 72,1 m., Baltarusijoje – 72,3 m., Lietuvoje – 73,6 m.[14] 2018 m. did?iausias gyventoj? prieaugis buvo Liuksemburge (1,9 %), Kipre (1,27 %), Airijoje (1,11 %), Islandijoje (1,09 %), Maltoje (0,99 %), ma?iausias – Lietuvoje ir Latvijoje (-1,1 %), Moldavijoje (-1,06 %), Bulgarijoje (-0,63 %), Estijoje (-0,6 %). Ma?daug pus?je Europos ?ali? (ypa? Vidurio ir Ryt? Europoje) gyventoj? prieaugis neigiamas.[15] Visame ?emyne labai ?emas gimstamumas. Imigracija did?iausia ? Liuksemburg?, ?veicarij?, Prancūzij?, ?vedij?, Airij?, Norvegij?, Nyderlandus, Jungtin? Karalyst?, Vokietij?. Did?iausia emigracija i? Vidurio ir Ryt? Europos valstybi?.
Etnin? sud?tis
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
Europoje gyvena ~100 vietini? taut?. Geografiniu po?iūriu Europos tautos i?sid?s?iusios netolygiai. Vakar? ir Vidurio Europa pasi?ymi paprastesne etnine struktūra – yra ma?iau taut?, jos turi ma?iau potau?i? (etnini? darini? su labiau i?reik?tais po?ymiais nei etnografin?s grup?s, bet ma?iau nei tautos arba nacijos). ?iek tiek margesn? Ryt? ir Piet? Europa, o palei rib? su Azija susitelk? apie 50 % vis? Europos taut?. Etni?kai sud?tingiausias Europos regionas – ?iaur?s Kaukazas.[16]
Did?ioji dauguma Europos gyventoj? yra indoeuropie?iai. Vakar? ir ?iaur?s Europ? apgyvendin? germanai: vokie?iai, ?vedai, anglai, danai, norvegai, austrai, olandai, islandai, farerie?iai, fryzai, liuksemburgie?iai. Pietvakari? Europoje vyrauja romanai: prancūzai, ispanai, italai, portugalai, katalonai, galisai, korsikie?iai, valonai. Did?ium? Vidurio ir Ryt? Europos apgyvendin? slavai (rusai, lenkai, ukrainie?iai, ?ekai, slovakai, gudai, bulgarai, serbai, kroatai, slov?nai, bosniai, juodkalnie?iai, rusinai), tarp kuri? Balkanuose ?siterp? romanai (rumunai, moldavai, arumunai), graikai ir albanai, Pabaltyje – baltai (lietuviai ir latviai). Keltai, kadaise gyven? didel?je ?emyno dalyje, i?lik? tik vakarin?se pakrant?se ir daugeliu atvej? kalbi?kai nutaut? (?kotai, airiai, valai, bretonai, kornai). Be indoeuropie?i?, ?emyne nuo seno gyvena finougrai. Jie apgyvendin? ?iaurin? Rusij? ir Fenoskandij?, ?iaurines Baltijos pakrantes, Volgos basein? (suomiai, estai, karelai, mordviai, mariai, samiai, komiai, udmurtai, nencai, vepsai), taip pat Dunojaus vidurup? ir Transilvanij? (vengrai). Pietry?i? europin?je Rusijoje, Balkanuose, Kryme yra tiurk? taut?: totoriai, turkai, Krymo totoriai, ba?kirai, ?iuva?ai, kumykai ir kt. ?iaur?s Ispanijoje gyvena neai?kios kilm?s (sp?jama sen?j? europie?i?) tauta baskai. ?iaur?s Kaukaze paplitusios Kaukazo ?eim? tautos – ?e??nai, ingu?ai, ?erkesai, darginai, lakai, avarai, lezginai, taip pat indoeuropie?iai iran?nai osetinai. Kalmukijoje gyvena mongolams giminingi kalmukai. Europoje gyvena didel?s at?jūn? i? kit? ?emyn? bendruomen?s, susitelkusios daugiausia vakarin?je ?emyno dalyje, taip pat Rusijoje. Ypa? didel?s yra ind?, arab?, turk? bendruomen?s, taip pat gausu kin?, arm?n?, ?vairi? Afrikos taut? atstov?, lotynoamerikie?i?, vietnamie?i?, filipinie?i?, pers? ir kt.
Kalbos
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Prie?ingai nei kituose ?emynuose, daugelyje Europos valstybi? vartojamos skirtingos kalbos, būdinga viena vyraujanti kalba. Daugelis kalb? Europoje paplit? tik vienoje valstyb?je. Keletas kalb? u?ima platesn? vartojimo erdv? – tai angl?, vokie?i?, prancūz?, rus?, ital? kalbos. Dauguma Europoje vartojam? kalb? priklauso indoeuropie?i? kalb? ?eimai (slav?, roman?, german?, balt?, kelt?, alban?, helen?, iran?n? ?akoms), ma?uma – tiurk?, Uralo, mongol?, semit?, ?iaur?s vakar? Kaukazo ir ?iaur?s ryt? Kaukazo ?eimoms. Bask? kalba izoliuota. Daugelyje Europos valstybi? puosel?jamos tradicini? tautini? bei etnografini? ma?um? kalbos.
Religija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
Tradici?kai krik??ionyb? buvo vie?pataujanti religija beveik visoje Europoje. Dabar ~75 % europie?i? nurodo es? krik??ionys.[17] 2001 m. buvo apie 271 mln. katalik?, apie 110 mln. protestant?, apie 166 mln. sta?iatiki?, apie 5 mln. kit? krik??ioni?. Katalikyb? vyrauja Italijoje (99 %), Maltoje (98 %), Lenkijoje (95 %), Ispanijoje (94 %), Portugalijoje (94 %), Prancūzijoje (83–88 %), Austrijoje (78 %), Kroatijoje (76,5 %), Belgijoje (75 %), Lietuvoje (74 %), Slov?nijoje (70,8 %), Vengrijoje (67,5 %), Slovakijoje (60,3 %), sta?iatikyb? – Rusijoje (europin?je dalyje), Graikijoje (98 %), Moldavijoje (98 %), Rumunijoje (87 %), Bulgarijoje (83,8 %), Baltarusijoje (80 %), Serbijoje (65 %). Evangelik? liuteron? daugiausia yra Danijoje (95 %), Islandijoje (93 %), Suomijoje (89 %), ?vedijoje (87 %), Norvegijoje (86 %), Estijoje (78 %). Jungtin?je Karalyst?je gausiausia denominacija – anglikonyb?.[18] Kitos protestanti?kos at?akos niekur nesudaro ry?kios daugumos (kalvinistai gausiau paplit? Vengrijoje, ?kotijoje, ?veicarijoje; baptistai – Anglijoje, ?vedijoje).
2010 m. ~6 % Europos gyventoj? buvo musulmonai.[19] Islamas tradici?kai labiausiai paplit?s Osman? imperijos paveiktuose Balkanuose: Kosove (90 %), Albanijoje (70 %), Bosnijoje ir Hercegovinoje (40 %), ?iaur?s Makedonijoje (39,3 %). Didel? musulmon? ma?uma gyvena Rusijoje (10–15 %; totoriai, ?e??nai, ba?kirai, ingu?ai, avarai ir kt.). Pastaraisiais de?imtme?iais d?l imigracijos musulmon? spar?iai daug?ja Vakar? Europoje – Prancūzijoje (7–9 %), Nyderlanduose (6 %), Danijoje, Jungtin?je Karalyst?je, Vokietijoje (5 %).[20]
Kadaise buvusi gausi jud?j? (?yd?) bendruomen? per Holokaust? prakti?kai i?naikinta Europoje. Dabar daugiausia jud?j? (~1 %) gyvena Prancūzijoje.[21]
Kitos religijos ? Europ? pateko nesenais laikais arba su imigrantais, arba individuali? atsivertim? atvejais. ?emyne yra ~3 mln. budist? (autochtonai kalmukai Rusijoje, taip pat budizmas gana paplit?s Vokietijoje, Italijoje, Jungtin?je Karalyst?je, Prancūzijoje),[22] 1,5 mln. hinduist? (daugiausia ind? imigrantai Jungtin?je Karalyst?je, Prancūzijoje, Nyderlanduose), ~1 % sikh? (daugiausia ind? imigrantai Jungtin?je Karalyst?je, Prancūzijoje, Italijoje). Dar yra nauj?j? religini? jud?jim?, zoroastrizmo, ?intoizmo, d?ainizmo ir kt. pasek?j?.
Seniau vyravusios indoeuropie?i?, tiurk?, finougr? religijos d?l krik??ionyb?s ir islamo sklaidos iki XIX a. prakti?kai i?nyko (daug kur virto sinkretiniu liaudies religingumu), nors samiai, nencai, mariai, mordviai i? dalies teb?ra i?laik? daugel? senosios tikybos bruo??. Nuo XX a. vid. plinta sen?j? religij? rekonstrukcija (vadinamoji ?neopagonyb?“; daugiausia Islandijoje, ?vedijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Suomijoje).
Nuo XVI a. Europoje ?m? plisti ireligin?s bei ateistin?s id?jos. Did?jo sekuliarizacija. Nuo XX a. antros pus?s daugelyje Europos ?ali? didesn? gyventoj? dalis teigia esanti nereliginga. Vienos apklausos duomenimis, patys nereligingiausi ?mon?s gyvena Estijoje (84 %), ?vedijoje (83 %), Danijoje (80 %), Norvegijoje (78 %), ?ekijoje (74 %), religingiausi – Moldavijoje (88 %), Maltoje (82 %), ?iaur?s Makedonijoje (81 %), Bosnijoje ir Hercegovinoje (81 %).[23] Tiesa, faktinis ir statistinis religingumas Europoje da?nai skiriasi, nes didel? dalis nereliging? ?moni? (prakti?kai nedalyvaujan?i? religin?se apeigose) sura?ymuose tebenurodo savo t?v?, prot?vi? religij? (gaut? per vaikyst?s iniciacij?).
Europos valstyb?s
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
S?ra?e pateikiamos Europos valstyb?s (?trauktos ir valstyb?s, kurios priklauso Europai istori?kai arba tik dalis j? teritorij? yra Europoje):
| Herbas | V?liava | Pavadinimas | Plotas (km2) |
Gyventoj? skai?ius |
Gyventoj? tankis (?m./km2) |
Sostin? | Pavadinimas oficialia kalba[a] |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
|
Airija | 70 280 | 4 761 865 | 67,7 | Dublinas | éire/Ireland |
|
|
Albanija | 28 748 | 2 876 591 | 98,5 | Tirana | Shqip?ria |
|
|
Andora | 468 | 77 281 | 179,8 | Andora la Velja | Andorra |
|
|
Arm?nija | 29 743 | 2 924 816 | 101,5 | Jerevanas | ???????? (Hajastan) |
|
|
Austrija | 83 858 | 8 823 054 | 104 | Viena | ?sterreich |
|
|
Azerbaid?anas | 86 600 | 9 911 646 | 113 | Baku | Az?rbaycan |
|
|
Baltarusija | 207 560 | 9 504 700 | 45,8 | Minskas | Беларусь (Bie?aru?) |
|
|
Belgija | 30 528 | 11 358 357 | 372,06 | Briuselis | Belgi?/Belgique/Belgien |
|
|
Bosnija ir Hercegovina | 51 129 | 3 531 159 | 68,97 | Sarajevas | Боснa и Херцеговина (Bosna i Hercegovina) |
|
|
Bulgarija | 110 910 | 7 101 859 | 64,9 | Sofija | България (B`lgarija) |
|
|
?ekija | 78 866 | 10 610 947 | 134 | Praha | ?esko |
|
|
Danija | 43 094 | 5 748 796 | 133,9 | Kopenhaga | Danmark |
|
|
Estija | 45 226 | 1 319 133 | 28 | Talinas | Eesti |
|
|
Graikija | 131 957 | 10 768 477 | 82 | At?nai | Ελλ?δα (Elláda) |
|
|
Gruzija | 69 700 | 3 718 200 | 53,5 | Tbilisis | ?????????? (Sakartvelo) |
|
|
Islandija | 103 000 | 350 710 | 3,2 | Reikjavikas | ísland |
|
|
Ispanija | 505 990 | 46 698 151 | 92 | Madridas | Espa?a |
|
|
Italija | 301 338 | 60 589 445 | 201,3 | Roma | Italia |
|
|
Jungtin? Karalyst? | 244 820 | 66 040 229 | 270,7 | Londonas | United Kingdom |
|
|
Juodkalnija | 13 812 | 642 550 | 45,0 | Podgorica | Црна Гора (Crna Gora) |
|
|
Kazachstanas | 148 000 | 17 987 736 | 6,49 | Astana | ?аза?стан (Kazakstan) |
|
|
Kipras | 9 251 | 1 170 125 | 123,4 | Nikosija | Κ?προ? (Kipros)/K?br?s |
|
|
Kroatija | 56 594 | 3 888 529 | 68,7 | Zagrebas | Hrvatska |
|
|
Latvija | 64 589 | 1 925 800 | 34,3 | Ryga | Latvija |
|
|
Lenkija | 312 685 | 38 422 346 | 123,5 | Var?uva | Polska |
|
|
Lichten?teinas | 160 | 38 111 | 227 | Vaducas | Liechtenstein |
|
|
Lietuva | 65 300 | 2 800 667 | 45,8 | Vilnius | Lietuva |
|
|
Liuksemburgas | 2 586 | 602 005 | 233,7 | Liuksemburgas | L?tzebuerg/Luxemburg/Luxembourg |
|
|
Malta | 316 | 445 426 | 1 410 | Valeta | Malta |
|
|
Moldavija | 33 846 | 3 434 547 | 101,5 | Ki?iniovas | Moldova |
|
|
Monakas | 2 020 | 38 400 | 18 713 | Monakas | Monaco |
|
|
Nyderlandai | 41 543 | 17 271 990 | 414,9 | Amsterdamas | Nederland |
|
|
Norvegija | 385 203 | 5 295 619 | 15,8 | Oslas | Norge/Noreg/Norga |
|
|
Portugalija | 92 212 | 10 379 537 | 115 | Lisabona | Portugal |
|
|
Prancūzija | 547 030 | 67 348 000 | 116 | Pary?ius | France |
|
|
Rumunija | 238 397 | 19 638 000 | 84,4 | Bukare?tas | Romania |
|
|
Rusija | 3 969 100 | 144 526 636 | 8,4 | Maskva | Россия (Rossija) |
|
|
San Marinas | 61,2 | 33 285 | 520 | San Marinas | San Marino |
|
|
Serbija | 88 361 | 7 040 272 | 91,1 | Belgradas | Срби?а (Srbija) |
|
|
Slovakija | 49 035 | 5 435 343 | 111,0 | Bratislava | Slovensko |
|
|
Slov?nija | 20 273 | 2 066 880 | 101,8 | Liubliana | Slovenija |
|
|
Suomija | 338 455 | 5 509 717 | 16 | Helsinkis | Suomi/Finland |
|
|
?iaur?s Makedonija | 25 713 | 2 103 721 | 80,1 | Skopj? | Северна Македони?а (Severna Makedonija) |
|
|
?vedija | 450 295 | 10 151 588 | 22,5 | Stokholmas | Sverige |
|
|
?veicarija | 41 285 | 8 401 120 | 202 | Bernas | Schweiz/Suisse/Svizzera/Svizra |
|
|
Turkija | 23 764 | 84 680 273 | 106,7 | Ankara | Türkiye |
|
|
Ukraina | 603 628 | 42 418 235 | 73,8 | Kijevas | Укра?на (Ukraina) |
|
|
Vatikanas | 0,44 | 1 000 | 2 272 | Vatikanas | Città del Vaticano/Civitas Vaticana |
|
|
Vengrija | 93 030 | 9 797 561 | 105,3 | Budape?tas | Magyarország |
|
|
Vokietija | 357 168 | 82 800 000 | 232 | Berlynas | Deutschland |
| I? viso | 50 | 10 180 000 | 743 000 000 | 73 | |||
Kartu su auk??iau min?tomis valstyb?mis yra keletas de facto nepriklausom? ?ali?, kuri? tarptautinis pripa?inimas yra ribotas. N? viena i? j? n?ra JT nar?:
| Simbolis | V?liava | Pavadinimas | Plotas (km2) |
Gyventoj? skai?ius |
Gyventoj? tankis (?m./km2) |
Sostin? |
|---|---|---|---|---|---|---|
|
|
Abchazija | 8 660 | 243 206 | 28 | Suchumis |
|
|
Kaln? Karabachas | 11 458 | 150 932 | 12 | Stepanakertas |
|
|
Kosovas | 10 908 | 1 920 079 | 159 | Pri?tina |
|
|
?iaur?s Kipras | 3 355 | 313 626 | 93 | ?iaur?s Nikosija |
|
|
Piet? Osetija | 3 900 | 53 532 | 13,7 | Cchinvalis |
|
|
Padniestr? | 4 163 | 475 665 | 114 | Tiraspolis |
Keletas priklausom? teritorij?, turin?i? didel? autonomij?, taip pat yra Europoje arba arti jos. Tai apima Alandus (autonomin? Suomijos region?), dvi Danijos Karalyst?s autonomines teritorijas (i?skyrus pa?i? Danij?), tris Karūnos priklausinius ir dvi Britanijos u?jūrio teritorijas. Svalbardas taip pat ?trauktas d?l savo unikalaus statuso Norvegijoje, nors jis n?ra autonomi?kas. Ne?trauktos trys Jungtin?s Karalyst?s ?alys, turin?ios decentralizuotas galias, ir du Portugalijos autonominiai regionai, kurie, nors ir turi unikal? autonomijos laipsn?, i? esm?s n?ra savaranki?ki kitais klausimais, i?skyrus tarptautinius reikalus. D?l ?ios prie?asties ne?traukiamos ir sritys, turin?ios tik unikal? mokes?i? status?, pavyzd?iui, Kanar? salos ir Helgolandas.
| Simbolis | V?liava | Pavadinimas | Valstyb? | Plotas (km2) |
Gyventoj? skai?ius |
Gyventoj? tankis (?m./km2) |
Sostin? |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
|
Akrotiris ir Dekelija | JK | 254 | 15 700 | 59,1 | Episkopis |
|
|
Alandai | Suomija | 1 580 | 29 489 | 18,36 | Marianhamina |
|
|
Gernsis | JK | 78 | 65 849 | 844,0 | Sent Piter Portas |
|
|
D?ersis | JK | 118,2 | 100 080 | 819 | Sent Helieras |
|
|
Farer? salos | Danija | 1 399 | 50 778 | 35,2 | Torshaunas |
|
|
Gibraltaras | JK | 6,7 | 32 194 | 4 328 | Gibraltaras |
|
|
Grenlandija | Danija | 2 166 086 | 55 877 | 0,028 | Nukas |
|
|
Meno sala | JK | 572 | 83 314 | 148 | Daglasas |
|
|
|
Svalbardas | Norvegija | 61 022 | 2 667 | 0,044 | Longjyrbienas |
|
|
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Pastabos
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- ↑ Arba keliomis oficialiomis kalbomis, jeigu j? yra dvi ar daugiau.
?altiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- ↑ ?World Population prospects – Population division“. United Nations. Suarchyvuotas originalas 2025-08-14. Nuoroda tikrinta 2025-08-14.
- ↑ ?Overall total population“. United Nations. Suarchyvuotas originalas (xlsx) 2025-08-14. Nuoroda tikrinta 2025-08-14.
- ↑ ?GDP PPP, current prices“. International Monetary Fund. 2019. Nuoroda tikrinta 2025-08-14.
- ↑ ?GDP Nominal, current prices“. International Monetary Fund. 2019. Nuoroda tikrinta 2025-08-14.
- ↑ ?Nominal GDP per capita“. International Monetary Fund. 2019. Nuoroda tikrinta 2025-08-14.
- ↑ Hjalmar Frisk. Griechisches Etymologisches W?rterbuch, Heidelberg, 1954–1972.
- ↑ Michael A. Barry: ?L’Europe et son mythe : à la poursuite du couchant“. In: Revue des deux Mondes (November/December 1999) p. 110.
- ↑ Europos gamta. Visuotin? lietuvi? enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2004
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 144
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 144
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 144
- ↑ [1]
- ↑ Europos gyventojai. Visuotin? lietuvi? enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2004
- ↑ [2]
- ↑ [3] Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.
- ↑ Europos gyventojai. Visuotin? lietuvi? enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2004
- ↑ [4]
- ↑ Europos religijos. Visuotin? lietuvi? enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2004
- ↑ [5]
- ↑ Muslims in Europe: Country guide
- ↑ [6] Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.
- ↑ [7]
- ↑ [8]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
- Laikas populiaresniuose Europos miestuose
- Orai populiaresniuose Europos miestuose
- Europos ?ali? interaktyvus laiko juost? ?em?lapis su esamu laiku
- Europos ?em?lapis Google ?em?lapiuose
| ||||||||||||||||
| ||||||||
|
?is straipsnis ?trauktas ? Verting? straipsni? kategorij?. |