知情人爆料:白百何现在每天哭 儿子已知晓一切

Kitos reik?m?s – Irakas (reik?m?s).

Irako Respublika arab. ??????? ?????? Jumhūrīyat al-?Irāq kurd. ?????? ????? Komar? êraq
V?liava Herbas
Himnas: ?Mano T?vyne“
Irakas ?em?lapyje
Valstybin? kalba	arab?, kurd?
Sostin? ir did?iausias miestas	Bagdadas
Valstyb?s vadovai  ? Prezidentas  ? Ministras pirmininkas  ? -	Abdula Latifas Ra?idas Mohamedas ?ia Al Sudanis -
Plotas  ? I? viso  ? % vandens	438 317 km2 (58) 4,62 %
Gyventoj?  ? 2022  ? Tankis	44 222 503 (36) 82,7 ?m./km2 (125)
BVP  ? I? viso  ? Vienam gyventojui	2022 297,341 mlrd. $ (47) 7 038 $ (111)
Valiuta	Irako dinaras (IQD)
Laiko juosta  ? Vasaros laikas	UTC+3 (AST) netaikomas
Nepriklausomyb? Paskelbta	nuo Jungtin?s Karalyst?s 1932 m. spalio 3 d.
Interneto kodas	.iq
Telefono kodas	+964

百度 “地道战嘿地道战，埋伏下神兵千百万……”８９岁的宋振刚一听到电影《地道战》主题曲，依旧会兴奋异常。

Irakas (arab. ?????????? = al-?Irāq, kurd. ?????? = êraq), oficialiai Irako Respublika (arab. ????????????? ?????????? = Jumhūriīyah al-?Irāq, kurd. ?????? ????? = Komar? êraq) – valstyb? Vakar? Azijoje. ?iaur?je ribojasi su Turkija, rytuose – su Iranu, pietuose – su Saudo Arabija ir Kuveitu, vakaruose – su Sirija ir Jordanija. Pietry?iuose Irakas prieina prie Persijos ?lankos. ?alies sostin? ir did?iausias miestas – Bagdadas. Irakui būdinga didel? taut? ir religij? ?vairov?, taip pat biologin? ir geografin? ?vairov?. Nors dauguma irakie?i? yra musulmonai, ?alyje nuo seno taip pat yra krik??ionyb?s, jazidizmo, mand?jizmo, jarsajizmo ir zoroastrizmo i?pa?in?j?. ?alyje yra dvi oficialios kalbos – arab? ir kurd?. Taip pat pripa??stamos ?ios regionin?s kalbos: turk? (turkm?n?), chald?j? (asir?) ir arm?n?.

Istorija

Apie prie?islamin? Irako teritorijos istorij?: Mesopotamija.

Derlingoje Mesopotamijos ?em?je tarp Tigro ir Eufrato upi? gim? net kelios i? seniausi? pasaulio civilizacij? – ?umeras, Akadas, Babilonija, Asirija. Ilg? laik? dabartinio Irako teritorija buvo Persijos (Achemenid?) ir Seleukid? valstyb?s sud?tyje.

665 m. u?kariautas arab?, kurie atsine?? Islam?. 762 m. Bagdadas tapo Arab? Kalifato centru ir juo i?liko iki mongol? ?siver?imo 1258 m.

1534–1914 m. priklaus? Osman? imperijai. Nuo 1914 m. gruod?io Britanija prad?jo Mesopotamijos okupacij?. 1932 m. gruod?io 14 d. Irakas tapo nepriklausoma valstybe.

Politin? sistema

Irakas – federalin? parlamentin? respublika. 2003 m. JAV vadovaujamos Tarptautin?s paj?gos ?siver?? ir nuvert? diktatori? Sadam? Husein? ir okupavo Irak?. Buv? Huseino ?alininkai prad?jo partizanin? kar?, u?sit?sus? iki 2011 m. 2013–2017 m. Irake kilo pilietinis karas, kai Islamo valstyb?s smogikai band? ?ia ?kurti kalifat?, sugeb?jo u?imti Mosul? ir kitas teritorijas.

2005 m. spalio 15 d. daugiau nei 63 % pilname?i? Irako pilie?i? balsavo d?l naujos konstitucijos pri?mimo. Spalio 25 d. balsavimas buvo patvirtintas ir 78 % balsavusi?j? pasisak? u? konstitucijos pri?mim?. Konstitucija susilauk? mil?ini?ko palaikymo i? ?iit?, bei kurd? bendruomeni?. ta?iau buvo atmesta sunit?. Trys sunit? daugum? turin?ios provincijos balsavo prie? konstitucij?

Konstitucijos reikalavimu, gruod?io 15 d. buvo surengti ?alies parlamentiniai rinkimai naujai vald?iai i?rinkti. Vis? trij? pagrindin? Irako etnini? grupi? dauguma balsavo u? savo etnin?s grup?s atstov? ir rinkimus pavert? savo etnin?s grup?s atstovo palaikymo akcija.

Latvijos karys, tarnav?s Tarptautini? jungtini? paj?g? sud?tyje Irake 2006 m.

Irako politikams gr?sm? k?l? politin?s frakcijos, skatinan?ios ?iaurum? ir naudojan?ios j?, kaip politin? ginkl?. Nuolatin? ?iaurum? Irake kurst? ?vairūs religiniai ekstremistai, manantys, kad islami?kas kalifatas tur?t? valdyti, seni Sadamo Huseino pavaldiniai, kurie nori buvusios politin?s galios ir irakie?iai nacionalistai, kurie kovoja su JAV kariuomene.

Irake yra kelios ma?osios etnin?s grup?s: kurdai, asirai, Irako turkm?nai, ?abakai ir romai. ?ios grup?s netur?jo lygi? teisi? su did?iosiomis etnin?mis grup?mis per paskutinius 85-erius Irako istorijos metus. ?tvirtinus neskraidymo zonas ir po 1990–1991 m. Persijos ?lankos karo, kurd? situacija pasikeit?, nes jie pripa?ino savo autonomin? region?. Kitos etnin?s grup?s vis dar ken?ia religin? ir etnin? diskriminacij?.

2008 m. lapkri?io 17 d. Jungtin?s Amerikos Valstijos ir Irakas pasira?? karini? paj?g? sutart?, kuri ?pareigojo JAV i?vesti savo karius i? JAV teritorijos. 2011 m. Irako okupacija oficialiai baig?si.

Tarptautiniai santykiai

Tuome?io JAV prezidento Barako Obamos susitikimas su Irako premjeru Nuriu al Malikiu.

Irak? valdant Sadamui Huseinui, ?alis palaik? artimus ry?ius su SSRS, taip pat su Prancūzija ir Vokietija. Santykiai su JAV nebuvo tvirti, ta?iau pastaroji ?alis tiek? karin? param? Irakui ?iam kariaujant su Iranu. Irakui u?puolus Kuveit? santykiai tiek su JAV, kitomis Vakar? valstyb?mis, tiek su tokiomis arab? ?alimis, kaip Egiptu, Saudo Arabija ir Sirija pa?lijo. Pastarosios ?alys par?m? JTO koalicij?, siekusi? i?laisvinti Kuveit?, kuris 7 m?nesius i?buvo okupuotas Irako paj?g?. Kilo Persijos ?lankos karas, kuriame n? viena ?alis ginkluote ner?m? Irako.

2008 m. lapkri?io 17 d. JAV ir Irakas susitar? d?l paj?g? statuso susitarimo, platesnio Strateginio pagrind? susitarimo dalies. ?iame susitarime teigiama, kad ?Irako vyriausyb? pra?o“ JAV paj?g? laikinai likti Irake, kad ?palaikyt? saugum? ir stabilum?“, ir kad Irakas turi jurisdikcij? karini? rangov? ir JAV personalo at?vilgiu, kai jie n?ra JAV baz?se ar nevykdo tarnybos.

2009 m. vasario 12 d. Irakas oficialiai tapo 186-?ja valstybe, prisijungusia prie Cheminio ginklo u?draudimo konvencijos. Pagal ?ios sutarties nuostatas Irakas laikomas ?alimi, turin?ia deklaruotas chemini? ginkl? atsargas. D?l v?lyvo prisijungimo Irakas yra vienintel? valstyb?, prisijungusi prie Konvencijos, kuriai netaikomas esamas chemini? ginkl? sunaikinimo terminas.

Po Sadamo Huseino nuvertimo, nuo 2005 m. palankiai vyst?si santykiai tarp Irako ir Irano. Vis d?lto santyki? ger?jimo laikotarp? nutrauk? 2009 m. gruod?io m?n. ?vyk?s konfliktas, kai Irakas apkaltino Iran? u?grobus pasienyje esant? naftos gr??in?.

Santykiai su Turkija ?tempti, daugiausia d?l ?iauriniame Irake ?sikūrusios Kurdistano regionin?s vyriausyb?s, nes t?siasi susir?mimai tarp Turkijos ir Kurdistano darbinink? partijos kovotoj?. 2011 m. spal? Turkijos parlamentas atnaujino ?statym?, suteikiant? Turkijos paj?goms teis? persekioti sukil?lius per Irako sien?. Be to, tais pa?i? met? spal? Turkijos ?vykdytas Didysis Anatolijos projektas suma?ino Irako vandens tiekim? ir neigiamai paveik? ?em?s ūk?.

Irakas vysto labai draugi?kus santykius su Kinijos LR. 2019 m. liep? Irakas buvo vienas i? 50 valstybi?, kuri? ambasadoriai pasira?? bendr? lai?k? JT ?mogaus teisi? tarybai, kuriame gyn? Kinijos taikoma uigūr? ir kit? musulmon? ma?um? peraukl?jimo politik? Sindziango regione. Taip pat Irakas buvo vienas i? 53 valstybi?, 2020 m. bir?el? i?rei?kusi? param? Honkongo nacionalinio saugumo ?statymui Jungtin?se Tautose. 2021 m. Kinija pasira?? susitarim?, pagal kur? ?sipareigoja pastatyti 1000 mokykl? Irake mainais ? irakieti?k? naft?.

2020 m. sausio 5 d. Irako parlamentas balsavo u? rezoliucij?, kurioje vyriausyb? raginama siekti atsisakyti JAV karini? bazi? Irake. Rezoliucija buvo priimta pra?jus dviem dienoms po JAV bepilo?io l?ktuvo smūgio, per kur? buvo nu?udytas Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso generolas majoras Kasemas Soleimanis, vad. Jeruzal?s paj?g? vadas. Rezoliucijoje konkre?iai raginama nutraukti 2014 m. susitarim?, leid?iant? Va?ingtonui pad?ti Irakui kovoti su Islamo valstyb?s grupuot?mis siun?iant karius. 2020 m. rugs?jo 28 d. Va?ingtonas ?m?si pasirengimo i?vesti diplomatus i? Irako, kai Irano remiami kovotojai ap?aud? raketomis Amerikos ambasad? Bagdade. Pareigūn? teigimu, ?is ?ingsnis vertinamas kaip Amerikos konfrontacijos su Iranu eskalavimas. Iki 2021 m. gruod?io JAV i?ved? did?i?j? dal? savo paj?g? i? Irako. 2023 m. kovo 15 d. duomenimis, Irake, daugiausiai Bagdade ir ?iaurin?je ?alies dalyje, teb?ra dislokuota 2500 JAV kari?.

Irakas nei?rei?k? pozicijos 2014 m. Rusijai aneksavus Krym? ir Rusijai prad?jus pilno masto invazij? ? Ukrain?.

Lietuva diplomatini? santyki? su Iraku, kol jam vadovavo Sadamas Huseinas, u?mezgusi nebuvo. Kita vertus, Lietuva nuo 2003 m. baland?io m?n. prisijung? prie JAV vadovaujamos valstybi? koalicijos, i?si?sdama 8 logistikos specialistus, 4 karo medikus, 114 kari? (53 kari? būr? LITCON 4 Danijos batalione, 49 kari? būr? LITDET 3 Lenkijos divizijoje). Nors Irakas Lietuvos nepriklausomyb? pripa?ino 1992 m. sausio 2 d., dvi?aliai diplomatiniai santykiai u?megzti 2006 m. sausio 19 d. Irakas yra akreditav?s ambasadori? Lietuvai (reziduoja Lenkijoje), santykiai vystomi ir daugia?aliu formatu, nes Lietuva yra akreditavusi savo ambasadori? Arab? ?ali? Lygai, kurios narys yra Irakas. Dvi?aliai santykiai itin suintensyv?jo, 2021 m. bir?el? Lietuvoje prasid?jus nelegali? migrant? krizei. Buvo nustatyta, kad didel? dalis migrant? – Irako pilie?iai, daugiausiai kurdai, per Minsk? (Baltarusija) atvykstantys l?ktuvais i? Irako sostin?s Bagdado. D?l to ?vyko ne vienas dvi?alis susitikimas tarp Irako ir Lietuvos u?sienio reikal? ministr?, kurio metu aptarta situacija Lietuvos pasienyje. 2021 m. rugpjū?io 6 d., t. y., pra?jus 2 m?nesiams nuo migrant? kriz?s, Irako Civilin?s aviacijos administracija prane?? neterminuotam laikotarpiui stabdanti visus keleivinius skryd?ius ? Minsk?, o vietoje j? i? Bagdado ? Minsk? skraidins tik tu??ius l?ktuvus, parsigabenan?ius Irako pilie?ius atgal.

Irakas priklauso ?ioms tarptautin?ms organizacijoms: Arab? ekonomin?s ir socialin?s pl?tros fondas, Arab? lyga, Arab? valiutos fondas, Arab? ekonomin?s vienyb?s taryba, Muit? bendradarbiavimo taryba, Vakar? Azijos ekonomin? ir socialin? komisija, G-77, Tarptautin? atomin?s energijos agentūra, Tarptautinis valiutos fondas, Tarptautin? jūr? organizacija, Interpolas, Tarptautin? standartizacijos organizacija, Tarptautin? telekomunikacij? s?junga, Neprisijungimo jud?jimas, Naft? eksportuojan?i? valstybi? organizacija, Naft? eksportuojan?i? arab? ?ali? organizacija, Islamo bendradarbiavimo organizacija, Jungtin?s Tautos, Pasaulin? pa?to s?junga, Pasaulio sveikatos organizacija ir Pasaulio bankas,

Administracinis suskirstymas

Irako muchafazos

Irakas suskirstytas ? 19 muchafaz? (gubernij?). Dabartin?s gubernijos buvo ?kurtos 1976 m.

1. Dahukas
2. Nainava
3. Arbilis
4. Kirkukas
5. As Suleimanija
6. Salach ad Dinas
7. Al Anbaras
8. Bagdadas
9. Dijala
10. Karbala
11. Babilis
12. Vasitas
13. An Nad?afas
14. Al Kadisija
15. Maisanas
16. Al Mutana
17. Di Karas
18. Al Basra
19. Halabd?a

Geografija

Palydovin? nuotrauka

Did?i?j? Irako teritorijos dal? u?ima Mesopotamijos ?emuma. ?iaur?s vakaruose i?kilusi neauk?ta D?ezir?s plynauk?t?, o vakaruose neauk?ti Sirijos dykumos plok??iakalniai. ?iaur?je ir ?iaur?s rytuose i?kil? Arm?nijos kalnyno ir Irano kalnyno pakra??iai. Pastarajame, pasienyje su Iranu i?kil?s auk??iausias Irako kalnas – ?ichadaras (3607 m).

Auk??iausia vir?ukaln? ?alyje – ?ichadaras

Klimatas subtropinis, sausas. Mosule vidutin? sausio temperatūra 7 °C, liepos 33 °C. ?alies pietuose vasar? oras gali ?kaisti iki 50 °C. ?iaur?je per metus i?krenta 300–700 mm krituli? (kalnuose – iki 1500 mm), pietuose – 50-100 mm.

Svarbiausios Irako up?s yra Tigras ir Eufratas, pietry?iuose susiliejan?ios ? ?at el Arab? ir ?tekan?ios ? Pers? ?lank?. Didesni ?i? upi? intakai yra Didysis Zabas, Ma?asis Zabas, Dijala. Dykumose yra vad?i?, kuriomis vanduo teka tik po liū?i?.

Būdinga pusdykumi? ir stepi? augalija, vakaruose ir pietuose – dykumos, upi? pakrant?se – galeriniai mi?kai, datuli? palmi? girait?s. Mi?kai u?ima 2 % Irako teritorijos.

Ekonomika

?alyje daugiausia ver?iamasi ?em?s ūkio veikla

Irako ekonomikoje dominuoja naftos sektorius, tradici?kai u?tikrinantis apie 95 proc. pajam? u?sienio valiuta. Kadangi Irako ekonomikoje dominuojanti naftos eksporto pramon? sukuria labai ma?ai darbo viet?, ?alyje gan auk?tas nedarbo lygis (13 % 2017 m.) Daugiausia darbo viet? ir did?iausi? dal? BVP sukuria ?emdirbyst? (iki Persijos ?lankos karo Irakas i?augindavo 80 proc. pasaulio datuli? derliaus).

Iki JAV okupacijos Irako ekonomika buvo planin?. Buvo draud?iama u?sienio kapitalui ?sigyti Irako ?moni?, dauguma stambi? pramon?s ?ak? veik? kaip valstybin?s ?mon?s, auk?ti tarifai ?enkliai ribojo u?sienio preki? ?ve?im?. Po 2003 m. invazijos Laikinoji koalicijos administracija greitai ?m?si Irako ?moni? privatizacijos ir ?alies atv?rimo u?sienio investicijoms politikos.

2004 m. lapkri?io 20 d. Pary?iaus ?ali? kreditori? klubas sutiko nura?yti 80 % Irako skol? minimo klubo valstyb?ms nar?ms (i? viso 33 mlrd. JAV doleri?). Bendra Irako u?sienio skola 2003 m. invazijos metu siek? apie 120 mlrd. doleri?, o iki 2004 m. i?augo dar 5 mlrd. doleri?. Skolos nura?ymas tur?jo būti ?gyvendintas trimis etapais.

Demografija

14 met? ir jaunesni ?mon?s sudaro net 38,8 % Irako populiacijos

Ma?daug 75-80 % Irako populiacijos yra Arabai, 15-20 % – kurdai, 5 % – asirai, Irako turkm?nai ir kiti. Kurdai ir kitos etnin?s ma?umos daugiausiai gyvena Irako ?iaur?je, o arabai – likusioje ?alies dalyje. Teritorijoje palei pietin? valstyb?s sien? ?moni? tankumas yra ma?as.

Irako populiacija, bendrai pa?mus, yra labai jauna. 2009 m. duomenimis, 14 met? ir jaunesni ?mon?s sudaro net 38,8 % vis? gyventoj?. Palyginimui, Europos S?jungos vidurkis yra 15,44 %. 2009 m. apskai?iavimais, vidutin? gyvenimo trukm? ?alyje yra 69,94 met?. Vyresni? nei 15 m. ?moni? ra?tingumas – 74,1 % (84,1 % vyrams, 64,2 % moterims) (2000 m. apsk.)

?alis turi dvi oficialias kalbas – arab? ir kurd?, bet i? tikr?j? labai ma?ai gyventoj? kalba abejomis kalbomis. Asir? ir turkm?n? kalbos yra oficialios teritorijose, kuriuose yra daug, atitinkamai, asir? ir Irako turkm?n?. ?alyje taip pat kalbama arm?n? ir pers? kalbomis, bet jos yra ma?iau paplitusios. Populiariausia Europos kalba yra angl?.

D?l temos jautrumo, oficiali? duomen? apie Irako religin? sud?t? n?ra. Apytiksliais apskai?iavimais, musulmonai sudaro 97 % populiacijos (?iitai – 60-65 %, sunitai – 32-37 %), krik??ionys ir kiti – 3 %. Did?i?j? dal? krik??ioni? sudaro asirai ir arm?nai, kuri? ?alyje yra apie 20 000. Krik??ioni? procentas ?alyje ma??ja – XX am?iaus viduryje j? buvo 8-10 %, 2000 m. – ma?daug 5 %, o 2008 m. – 3 %.

Kultūra

Irako kultūra turi gilias i?takas, siekian?ias senov?s Mesopotamijos kultūr?. Irako architektūra, literatūra, muzika, ?okis, tapyba, audimas, puodininkyst?, kaligrafija, akmenta?yst? ir metalo apdirbimas turi vien? seniausi? ra?ytini? tradicij?. Irako, arba Mesopotamijos, kultūra yra viena seniausi? pasaulio kultūr? ir laikoma viena ?takingiausi? pasaulyje. Mesopotamijos palikimas dar? mil?ini?k? ?tak? ir ?vairiais būdais formavo Senojo pasaulio civilizacijas, pavyzd?iui, pasauliui dav? ra?to sistem?, matematik?, laiko skai?iavim?, kalendori?, astrologij? ir teisyn?. ?alis gars?ja savo poetais? architektais? dailininkais ir skulptoriais. Irakas gars?ja puikiais rankdarbiais, ?skaitant kilimus. Po Mesopotamijos u?kariavimo ?alyje i?platintas islamas, ?i religija stipriai paveik? Irako kultūr?. Bagdadui tapus Abasid? kalifato sostine ir did?iausiu miestu patyr? islamo aukso am?i?. Jo metu miestas tapo svarbiu kultūros ir ?vietimo centru, gars?jusiu savo akademin?mis institucijomis, tarp j? – I?minties rūmais. Ta?iau 1258 m. Bagdado apgulties metu miestas buvo kriti?kai sugriautas Mongol? imperijos, d?l po to sekusi? da?n? epidemij? ir politinio nestabilumo miestas patyr? nuosmuk?, besit?sus? daugyb? ?imtme?i?.

Taip pat skaitykite

• Irako ry?iai
• Irako transportas

Nuorodos

Viki?odynas

Bendros nuorodos:

• Irako istorijos datos
• Irako Prezidento svetain? Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.
• CIA factbook: Iraq Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.

?em?lapiai:

• Irako fizinis ?em?lapis
• Irako administracinis-politinis ?em?lapis
• Irako svarbesni? keli? ?em?lapis
• Irakas google ?em?lapyje

Laikas ir oras:

• Bagdado laikas
• Irako oras