江西环境工程职院：参加实践活动可以冲抵学分

Sent Lusija angl. Saint Lucia
V?liava Herbas
Himnas: ?Sent Lusijos sūnūs ir dukros“
Sent Lusija ?em?lapyje
Valstybin? kalba	angl?
Sostin?	Kastris
Did?iausias miestas	Kastris
Valstyb?s vadovai  ? karalius  ? Generalgubernatorius  ? premjeras	Karolis III Cyril Errol Charles Philip J. Pierre
Plotas  ? I? viso  ? % vandens	616 km2 (176) 1,6 %
Gyventoj?  ? 2017  ? Tankis	187 768 (189) 273,47 ?m./km2 (28)
BVP  ? I? viso  ? Vienam gyventojui	2002 (progn.) 0,86 mlrd. $ (173) 4 800 $ (105)
Valiuta	Ryt? Karib? doleris
Laiko juosta  ? Vasaros laikas	UTC -4
Nepriklausomyb?	nuo JK 1979 m. vasario 22 d.
Interneto kodas	.lc
Telefono kodas	+1-758

百度 1.达到规模经济。

Sent Lusija (angl. Saint Lucia) – sala ir valstyb? Ma?uosiuose Antiluose, skirian?iuose Atlanto vandenyn? nuo Karib? jūros. Artimiausi salos kaimynai – Sent Vinsentas ir Grenadinai pietuose, Barbadosas pietry?iuose ir Martinika ?iaur?je. D?l da?nai besikeitusios brit? ir prancūz? vald?ios ?alis da?nai vadinama ?Vest Indijos Helene“ – lyginama su mitine gra?iausia pasaulio moterimi, d?l kurios kilo Trojos karas.

Istorija

Dar ?iūr?kite: Karib? jūros regiono istorija, Brit? Vakar? Indijos.

Sent Lusija – viena i? Prie?v?jini? Antil? sal?, vard? gavusi nuo ?ventosios Liucijos. Pirmieji europie?iai saloje apsilank? apie 1500 m. Pirm?j? kolonizacij? ?vykd? Prancūzija 1660 m. Did?ioji Britanija vald? sal? nuo 1663-?j? iki 1667-?j?, v?liau 14 kart? kovojo d?l ?ios salos su Prancūzija, kol galiausiai visi?kai u?vald? Sent Lusij? 1814 m. Nuo 1958 iki 1962 m. ?alis buvo Vest Indijos federacijos dalis. Nepriklausoma ?alimi Sent Lusija tapo 1979 m. vasario 22 d.

Politin? sistema

Sent Lusija – Brit? Taut? Sandraugai priklausanti valstyb?. Faktinis ?alies vadovas – Anglijos karalius, atstovaujamas generalgubernatoriaus. ?is skiria premjer? ir tvirtina ministr? taryb?. ?statym? leidybos vald?ia priklauso dviej? rūm? parlamentui – Asambl?jos Rūmams (17 nari?) ir Senatui (11 nari?). Galioja 1979 m. konstitucija.

Sent Lusija priklauso Karib? bendrijai (CARICOM) ir Ryt? Karib? valstybi? organizacijai (OECS).

Administracinis suskirstymas

Sent Lusijos sala yra dalinama ? 11 kvartal?:

1. Ans Lavua
2. Kastris
3. ?uaezelis
4. Daufinas
5. Deneris
6. Gros Ailetas
7. Labori
8. Mikudas
9. Praslenas
10. Sufrieras
11. Vju Fortas

Geografija

Sent Lusijos geografinis ?em?lapis

Vulkanin? Sent Lusijos sala yra labiau kalnuota nei daugelis kit? Karib? jūros sal?. Auk??iausia jos vieta Mount Gimie i?kyla 950 m vir? jūros lygio. Saloje yra vienas i? keleto ugnikalni? pasaulyje, ? kurio krater? galima ?va?iuoti automobiliu. Kitos dvi vir?ukaln?s saloje vadinamos Pitono kalnais. Sl?nis tarp j? yra viena gra?iausi? viet? visame Karib? salyne. 2 909 hektar? teritorija, apimanti Piton? kalnus, nuo 2004 m. yra ?traukta ? UNESCO pasaulio paveldo objekt? s?ra??.

Sent Lusijos sostin? yra Kastris, jame gyvena tre?dalis salos populiacijos. I? kit? Karib? valstybi? sostini? jis i?siskiria paprasta, ta?iau spalvinga architektūra. Keliautojams Kastris pristatomas kaip juvelyr? sostin?.

Sent Lusijos kalnai mi?kingi, juose teka daug srauni? upi?. Vulkanin?s p?dsakai pastebimi daugelyje salos viet?. Sufrierre, miestelyje, vir? kurio kyla ugnikalni? vir?ūn?s, liko ugnikalnio krateris ir kunkuliuojantys purvo klanai. ? pietus nuo salos vidurio plyti sritis su 18 ugnikalni? ir daugyb?s krateri? grandine. Saloje daug paplūdimi?, kai kurie pietvakariniai apne?ti juodu vulkaniniu sm?liu.

Salos klimatas yra tropinis, ?velninamas ?iaur?s ryt? v?j?. Lietingas sezonas trunka nuo gegu??s iki gruod?io. Rifai aplink sal? apgyvendinti daugyb?s ret? ?uv? rū?i?, tinkami snorkelingui ir nardymui.

Ekonomika

?em?s ūkis Sent Lusijoje sudaro 5 % salos Bendrojo vidaus produkto (BVP). Pagal i?auginam? banan? derli? Sent Lusija tarp Karib? jūros valstybi? antra. ?em?s ūkyje dirba apie 22 % ?alies darbo j?gos. Pagrindiniai ?em?s ūkio produktai yra kokosai, bananai, kakava ir citrusiniai vaisiai. Daugiausiai auginami bananai ir kokosai. Vald?ia skatina gyventojus auginti mangus, avokadus, kakav?, kaip papildomus ar pelno produktus. Vandenyse aplink sal? ?vejojama: 2000 m. sugauta 1795 t ?uv?, ypa? tun? ir korifen?.

Pramon? Sent Lusijoje sudaro 15 % salos BVP. Pramon?je dirba apie 25 % salos darbo j?gos. Gaminami alkoholiniai g?rimai, apranga, apdirbami kokosai, citrinos, surenkami elektroniniai prietaisai.

Eksportuojami bananai, apranga, kokosai, kakava, citrusiniai vaisiai. Importuojamas maistas, chemikalai, degalai, ?vairios ma?inos, transporto ?ranga. Pagrindiniai ?alies main? partneriai yra Did?ioji Britanija ir JAV.

Demografija

Sent Lusija. Pitono kalnai

Did?ioji dauguma (82,5 %) salos gyventoj? yra juodaod?iai. 11,9 % gyventoj? yra mai?ytos ras?s, 2,4 % indi?kos kilm?s, 1 % baltieji (prancūz?, angl?, airi? kilm?s). Taip pat yra ?iek tiek libanie?i?, sir?, i? Ryt? Azijos kilusi? gyventoj?. Oficiali Sant Lusijos kalba yra angl?, ta?iau tarp gyventoj? (80 %) paplitusi kreolin? kalba (Kwéyòlaka), sudaryta i? prancūz?, angl?, karib? ir afrikieti?k? kalb?.

Dauguma Sent Lusijos gyventoj? yra krik??ionys: 70 % – katalikai, 7 % – Septintosios Dienos adventistai, 6 % – sekmininkai, 2 % – evangelikai, 2 % – anglikonai, 2 % – rastafarie?iai.

Vidutin? gyvenimo trukm? – 72,31 m. (2000 m.). Ra?tingumas – 67 %.

Kultūra

Sent Lusijai būdinga karibieti?ka kultūra – briti?kos, prancūzi?kos ir afrikieti?kos kultūros mi?inys. Kaip ir kitur Karibuose, Sent Lusijoje kalbama kreol? kalba (orig. kwéyòl), populiari regio, d?iazo, soca muzika, vyksta spalvingi karnavalai.

Sent Lusija, nepaisant to, kad yra ma?a ?alis, turi net 2 Nobelio premij? laureatus – ekonomist? Arthur Lewis ir poet? Derek Walcott.

Kita informacija

• Sent Lusijos ry?iai
• Sent Lusijos transportas
• Sent Lusijos karin?s paj?gos
• Sent Lusijos tarptautiniai santykiai
• Sent Lusijos ?vent?s

Nuorodos

Viki?odynas

• Vyriausyb?s svetain?
• Oficiali turizmo tarybos svetain?
• Salos ?em?lapis Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.