蕞是什么意思
| Lietuvos etnografinis regionas: Suvalkija (Sūduva) | |
|---|---|
| |
| ?alis | Pietvakari? Lietuva |
| Tautos | Lietuviai |
| Kalba | Lietuvi? kalba, vakar? auk?tai?i? tarm?, kauni?ki? patarm?, kaps? ir zanavyk? ?nekta |
| Valstyb?s | Lietuvos Respublika |
| Miestai | Marijampol? |
| |
| ?em?lapyje pa?ym?ta tamsiai violetine spalva | |
Kitos reik?m?s – Suvalkija (reik?m?s).
Suvalkija (Sūduva) – Lietuvos etnografinis regionas kairiajame Nemuno krante, apimantis did?i?j? Lietuvos U?nemun?s dal? (Marijampol?s apskrit? – Kalvarijos, Kazl? Rūdos, Marijampol?s, ?aki? ir Vilkavi?kio rajonus, Kauno apskrities Kauno rajono pietin? ir Prien? rajono vakarin? dalis). XIX a. pab. vakarin?je regiono dalyje vartojam? kaps? ir zanavyk? ?nekt? pagrindu susiformavo dabartin? bendrin? (literatūrin?) lietuvi? kalba.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
Dabartinis Suvalkijos regionas iki XIII a. buvo apgyvendintas sūduvi? (jotvingi?) genties ir buvo Sūduvos arba Dainavos ?em?s dalis.[1] Iki viduram?i? pabaigos Suvalkijoje (Sūduvoje) gyventa trij? balti?k? etnos?: panemuniais – ?emai?i? ir lietuvi?, o vakarin?je kra?to dalyje (Vilkavi?kio r. ir gretimoje ?aki? r. dalyje) – nadruvi? kilties prūs?.
Pirmaisiais lietuvi? kov? su kry?iuo?iais de?imtme?iais kra?tas i? dalies virto dykra. Pagal Melno taikos sutart? (1422 m.) LDK sugr??usi? U?nemun? greitai rekolonizavo sulietuv?j? karo pab?g?li? nadruvi? palikuoniai bei kt. lietuvi? naujakuriai. ?ie persik?l?liai (daugiausia i?eiviai i? būsim? Kauno, Raseini? ir Trak? paviet? teritorijos) atsine?? naujus gyvensenos ?gūd?ius bei papro?ius, ta?iau suvalkie?i? (sūduvi?) etnografin?s grup?s susiformavimui didel?s ?takos tur?jo ir nadruvi? substratas.[reikalingas ?altinis]
Po 1795 m. Tre?iojo Abiej? Taut? Respublikos padalijimo Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s teritorija kairiajame Nemuno krante atiteko Prūsijos karalystei. Susiformavo U?nemun?s regionas, kurio ūkin? visuomenin? raida iki XIX a. pb. (i? dalies ir kelis v?lesnius de?imtme?ius) vyko izoliuotai nuo likusios Lietuvos iki XIX a. pab. U?nemun?je 1807 m., net keliasde?im?ia met? anks?iau negu likusioje Lietuvos dalyje, panaikinta baud?iava ir valstie?iams suteikta asmens laisv?, o tai paskatino spartesn? ekonomin?, socialin?, kultūrin? raid?.
D?l geresni? socialini?, ekonomini? bei kultūrini? s?lyg?, ?emdirbystei palanki? derling? ?emi?, regiono gyventojai tapo turtingiausiais XIX–XX a. Lietuvos ūkininkais, tuo laikotarpiu dav? ?aliai daugiausia i?silavinusi? ?moni?. I? ?io regiono yra kil? ?e?i i? dvide?imties Valstyb?s atkūrimo, Vasario 16-osios Nepriklausomyb?s akto signatar?, vienas i? j? – Lietuvos patriarchas Jonas Basanavi?ius. ?iame kra?te gim? ir Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka bei lietuvi? bendrin?s kalbos kūr?jas Jonas Jablonskis.
Po 1867 m., pertvarkius ?iaurines Lenkijos Kongreso karalyst?s apskritis ? nauj? Suvalk? gubernij? vietoje Augustavo gubernijos (egzistavo 1815–1867 m., iki 1837 m. vadinta Augustavo vaivadija), Lietuvos U?nemun?s teritorij? (be dabartinio Lazdij? r., anks?iau Sein? apskritis) prad?ta vadinti ?Suvalkija“ (lenk. Suwalszczyzna)[2]. Suvalk? gubernij? sudar? 7 apskritys: Augustavo, Suvalk?, Sein?, Kalvarijos, Marijampol?s, Vilkavi?kio ir Vladislavovo (Naumies?io). Apie XIX a. prad?i? visos 7 i?vardytos apskritys dar buvo etni?kai lietuvi?kos, ta?iau iki XIX a. pab. beveik visi Augustavo ir Suvalk? aps. lietuviai sulenk?jo; po 1919–1920 m. Lietuvos ir Lenkijos ginkluoto konflikto ?ios apskritys (kaip ir dalis buv. Sein? aps.) atiteko Lenkijai.
XX a. a?tuntajame de?imtmetyje Lietuvos TSR etnologai kartu su kalbininkais nusprend? region? pavadinti Suvalkijos etnografine sritimi. Kiti pavadinimai, sinonimai i? kalbos buvo i?stumti, ?sitvirtino etnografinio regiono pavadinimas Suvalkija[3].
Atkūrus Nepriklausomyb?, kai kurie ?io etnografinio regiono visuomen?s veik?jai prad?jo siekti, kad regionas būt? vadinamas Sūduva.[4] Siekiant suderinti nuomones, prad?tas naudoti dvigubas ?io etnografinio regiono pavadinimas – Suvalkija (Sūduva). Valstybin? lietuvi? kalbos komisija 2013 m. vasario 28 d. nutar? ?ra?yti ? Lietuvos vietovard?i? s?ra?? Sūduvà.[5]. 2016 m. Etnin?s kultūros valstyb?s globos pagrind? ?statyme ?tvirtintas Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono pavadinimas.[6]
Dabartis
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]?iandien Suvalkij? (Sūduv?) kerta transeuropin? ?iaur?s-Piet? automagistral? ?Via Baltica“; Kybartuose veikia svarbi Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities pasienio muitin?. Lenkijos pasienyje praeina Suvalk? koridorius – ruo?as tarp Kaliningrado srities ir Baltarusijos.
?altiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- ↑ Jonas Puzinas (2025-08-14). ?Sūduvi? problema“. Nuoroda tikrinta 2019 m. sausio 10 d..
- ↑ Totoraitis, Jonas (2003). Sūduvos Suvalkijos istorija. Piko valanda. p. 728. ISBN 9986875870. Suarchyvuotas originalas 2025-08-14. Nuoroda tikrinta 2025-08-14.
- ↑ Dalia Urbanavi?ien? (2025-08-14). ?Regiono pavadinim? ?Sūduva“, ?U?nemun?“, ?Suvalkija“ raida“. Nuoroda tikrinta 2019 m. sausio 8 d..
- ↑ EKGT informacija (2025-08-14). ?Sūduviai nenori vadintis suvalkie?iais“. Nuoroda tikrinta 2019 m. sausio 8 d..
- ↑ ?Valstybin? lietuvi? kalbos komisija. Nutarimas 2013 m. vasario 28 d. Nr. N-1 (137)“. Suarchyvuotas originalas 2025-08-14. Nuoroda tikrinta 2019 m. sausio 8 d..
- ↑ ?Etnin?s kultūros valstybin?s globos pagrind? ?statymas. 1999 m. rugs?jo 21 d. Nr. VIII-1328“. Nuoroda tikrinta 2019 m. sausio 8 d..
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- Alma Ragauskait? (2016). Lietuvos etnokultūrinis regionavimas (Disertacija)
- Suvalkija (Sūduva). Etnin?s kultūros globos taryba Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.
- Valstybin? lietuvi? kalbos komisija: Lietuvos vietovard?iai Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.
- Lietuvos valstyb?s istorijos archyvas: paroda ?Sūduvos kra?to istorijos ?altiniai“ Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.
| |||||